Tokie kenkėjai kaip šakninis paslėptastraublis (Ceutorhynchus pleurostigma), rapsinis stiebinis paslėptastraublis (Ceutorhynchus napi) ir rapsinis ankštarinis paslėptastraublis (Ceutorhynchus pallidactylus) dažnai yra simptomai giluminių augalų sveikatos ir dirvožemio ekologijos disbalansų. Spręsdami šias priežastis galima sustiprinti augalo natūralius gynybos mechanizmus, padarydami jį mažiau patrauklų ir virškinamą kenkėjams. Paslėptastraubliai gali būti kontroliuojami gerinant dirvožemio ekologiją.
Paslėptastraubliai dažnai viliojami augalų, kuriuose yra specifinių mitybinių disbalansų. Šie disbalansai vabzdžiams signalizuoja, kad augalas yra tinkamas šeimininkas – dažnai todėl, kad jo audiniai yra lengviau virškinami arba neturi būtinų gynybinių junginių.
Kodėl paslėptastraubliai puola augalus?
Pertekliniai nitratai, kurie augaluose susidaro, kai dėl molibdeno, magnio ar sieros trūkumo azotas nespėja virsti sudėtingais baltymais.
Žemas Brix lygis rodo, kad augalai gamina mažai cukrų dėl silpnos fotosintezės. Tokie augalai tampa patrauklesni vabzdžiams, nes jų sultyse trūksta sudėtingų angliavandenių ir natūralių apsauginių junginių.
Silpnos ląstelių sienelės, dėl kalcio, boro ar silicio trūkumo, leidžia vabzdžiams lengviau pažeisti augalo audinius.
Maisto medžiagų trūkumas ir stresas mažina jų gebėjimą gaminti apsauginius antrinius metabolitus, tokius kaip terpenai, fenoliai ar alkaloidai, kurie natūraliai atbaido ar slopina vabzdžius.
Sutrikusi dirvožemio ar augalo mikrobiota trukdo maisto medžiagų įsisavinimui ir sumažina natūralų gynybos atsaką, o naudingi mikroorganizmai, kurie galėtų atgrasyti kenkėjus ar gaminti apsauginius junginius, tampa mažiau veiksmingi.
Tikslas taikant mitybinį metodą – pakeisti augalo vidinę cheminę sudėtį taip, kad jis taptų mažiau patrauklus ir virškinamas šiems vabzdžiams.
Trumpalaikės priemonės artėjančiam žiemos sezonui
Šios strategijos skirtos teikti tiesioginę pagalbą ūkininkų žieminių rapsų pasėliams, didinant jų atsparumą ir atbaidant paslėptastraublius.
1. Sėklų apdorojimas maistinėmis medžiagomis
Ankstyvas augimo etapas lemia augalo atsparumą. Sėklų apdorojimas mikroelementais padeda daigams startuoti stipriai ir užtikrina greitą maisto medžiagų pasisavinimą.
Rapsų sėklos turi turėti pakankamai:
– molibdeno, kuris būtinas nitrato reduktazei, kuri padeda paversti nitratus į amino rūgštis – pagrindą baltymų sintezei;
– magnio, kuris dalyvauja chlorofilo gamyboje ir fotosintezėje, teikiančioje augalui energiją;
– sieros, kuri reikalinga baltymų sintezei ir gliukozinolatų, natūralių gynybos junginių gamybai;
– boro, kuris stiprina ląstelių sieneles ir gerina cukrų pernašą.
Šių medžiagų suteikimas per sėklos apdorojimą stiprina daigus, gerina azoto konversiją, pakelia Brix lygį ir atsparumą kenkėjams. Naudinga naudoti skystą mikroelementų tirpalą, papildomai įtraukianti naudingus mikroorganizmus (pvz., mikorizę ar rizobakterijas).
2. Tiksliniai lapų purškimai
Maitinimas per lapus – tai greitas ir efektyvus būdas tiekti maisto medžiagas per lapus į augalą, greitai išsprendžiant trūkumus ir stiprinant augalo imunitetą. Ypač veiksminga augalams esant streso būsenai ar aktyviai puolamiems kenkėjų. Skirtingų puršiamų medžiagų poveikis:
Magnio, sieros, molibdeno trejetas. Daugelyje kultūrų pastebėta, kad tinkamas šių trijų elementų kiekis turi ryškų poveikį kenkėjų atsparumui. Be to, jie būtini efektyviam azoto metabolizmui, fotosintezei ir apsauginių junginių sintezei.
Boras ir kalcis. Šie elementai gyvybiškai svarbūs ląstelių sienelių stiprumui ir struktūriniam vientisumui. Boras palengvina kalcio įsisavinimą ir transportą, o abu kartu užtikrina tvirtesnius augalo audinius.
Silicis. Purškiamas lapų paviršiuje, kaupiasi epidermyje, sudarydamas fizinį barjerą, kuris apsunkina vabzdžių maitinimasį ir taip pat suaktyvina augalo imuninę sistemą.
Aminorūgščių pagrindo azotas. Pereinant nuo nitrato pagrindu veikiančių trąšų prie amino rūgščių ar karbamido pagrindu veikiančių purškimų, augalas greičiau sintetina pilnus baltymus, mažindamas laisvų amino rūgščių kiekį, kuriuo minta paslėptastraubliai.
Jūros dumblių ekstraktai. Šie mikroelementai aprūpina augalą mikroelementais, natūraliais augimo hormonais (citokinais, auksinais, giberelinais) ir kompleksiniais angliavandeniais, kurie skatina augimą, atsparumą stresui ir efektyvesnį maisto medžiagų įsisavinimą.
Prieš atliekant lapų purškimus, rekomenduojama atlikti augalo skysčių analizę, kad būtų galima tiksliai nustatyti trūkumus.
3. Tręšimas vegetacijos metu arba startiniai trąšų mišiniai sėjos metu
Tiekiant maisto medžiagas ir naudingus mikroorganizmus tiesiai į šaknų zoną, palaikomas pastovus maistinių medžiagų prieinamumas ir kuriamas sveikas rizosferos mikrobiologinis sluoksnis, kuris yra itin svarbus visapusei augalo sveikatai.
Naudojant humines ir fulvines rūgštis kartu su subalansuotu makro ir mikroelementų mišiniu, pagerėja maistinių medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas, nes jos veikia kaip natūralūs chelatai. Šie sudaro kompleksinius junginius ir stimuliuoja šaknų vystymąsį. Sėjos metu ar vėliau laistant, mikrobiologiniai inokuliantai kolonizuoja šaknų zoną, gerina maisto medžiagų ciklą, slopina šaknų patogenus ir suaktyvina sisteminį augalo atsparumą.
Tręšimas vegetacijos metu arba startiniai trąšų mišiniai sėjos metu, pagerina šaknų vystymąsį, maistinių medžiagų įsisavinimą, padidina mikrobiologį aktyvumą šaknų zonoje ir padeda palaikyti pastovią augalo gyvybę viso sezono metu.
Rekomenduojama naudoti subalansuotą maistinių medžiagų mišinį kaip startinį tręšimą arba vegetacijos metu. Tai padeda užtikrinti pakankamą fosforo, kalio ir mikroelementų kiekį. O įtraukiant humines / fulvines rūgštis ir platų mikroorganizmų inokuliantą, palaikomas šaknų zonos gyvybingumas ir maistinių medžiagų ciklas.
Ilgalaikės prevencinės priemonės (būsimo atsparumo kūrimas)
Norint ilgainiui sukurti atsparumą tokiems kenkėjams kaip paslėptastraubliai, būtina taikyti holistinį požiūrį, orientuotą į dirvožemio sveikatos regeneraciją ir stabilios, savireguliacinės ekosistemos sukūrimą.
1. Dirvožemio mikrobiologinės įvairovės ir aktyvumo didinimas
Sveika ir įvairi dirvožemio mikrobiota yra augalo imuniteto ir maistinių medžiagų prieinamumo pagrindas. Mikrobai skatina maisto medžiagų ciklą, gamina augalų augimą skatinančias medžiagas ir net gali tiesiogiai ar netiesiogiai atbaidyti kenkėjus.
Naudingi dirvožemio mikrobai, įskaitant bakterijas ir grybus, atlieka pagrindinius vaidmenis paversdami maistines medžiagas augalui prieinamomis (pvz., tirpindami fosforą, fiksuodami azotą, oksiduodami sierą). Jie taip pat gerina dirvožemio struktūrą, vandens infiltraciją ir aeraciją, o tai svarbu sveikam šaknų funkcionavimui ir redokso balansui. Kai kurie mikrobai gali kolonizuoti augalo šaknis kaip endofitai, teikdami tiesioginę apsaugą nuo kenkėjų, gamindami insekticidines medžiagas arba suaktyvindami sisteminį įgytą atsparumą (SAR). Pavyzdžiui, entomopatogeniniai grybai gali gyventi augalo viduje kaip endofitai, užkrėsti vabzdžius, besimaitinančius augalu, ir grąžinti mirusio vabzdžio maistines medžiagas atgal į augalą.
Rekomenduojama diegti praktikas, kurios palaiko ir maitina dirvožemio mikrobiotą:
– Įvairūs tarpinių pasėlių mišiniai (dengiamieji augalai) užtikrina nuolatines šaknų išskyras, organines medžiagas ir buveinę mikroorganizmams.
– Mažinant dirvožemio dirbimą, išsaugoma struktūra ir grybų tinklas, kuriamos stabilios mikrobų bendruomenės.
– Reguliarios, aukštos kokybės komposto arba ekstraktų aplikacijos įveda įvairias mikrobų populiacijas ir suteikia papildomos organikos.
– Strateginis plataus spektro mikrobiologinių inokuliantų naudojimas, padeda pagerinti naudingų populiacijų įsikūrimą.
2. Holistinis mitybos balansas ir dirvožemio redokso valdymas
Tikroji augalo sveikata priklauso nuo subalansuoto visų būtinų elementų tiekimo. Šių medžiagų prieinamumą ir įsisavinimą smarkiai įtakoja dirvožemio redokso potencialas (oksidacijos-redukcijos potencialas).
Dirvožemio redokso būsena atspindi deguonies ir elektronų judėjimo balansą, kuris tiesiogiai veikia maisto medžiagų tirpumą ir mikrobiologinį aktyvumą. Subalansuota redokso būsena palaiko aerobinius mikroprocesus, kurių metu mobilizuojamos maisto medžiagos ir neleidžima kauptis toksinėms jungtims. Reguliari dirvožemio ir lapų skysčių analizė būtina norint identifikuoti ne tik trūkumus, bet ir perteklių. Dėmesys turėtų būti skiriamas kalciui, fosforui ir visam mikroelementų spektrui (pvz., kobaltui, variui, cinkui, manganui, geležiai), nes jie dažnai riboja augalo imunitetą ir reprodukcinę sveikatą. Augalo reprodukcinės dalys (sėklos, ankštys) turi itin aukštus mitybos poreikius ir dažnai lieka mažiausiai apsaugotos nuo vabzdžių, jei trūksta mikroelementų.
Holistiniam mitybos balansui ir dirvožemio redokso valdymui, rekomenduojama reguliariai atlikti dirvožemio ir augalų skysčių analizę. Remiantis analize, tręšimas būtų pagrįstas visais būtinaisiais elementais. Tačiau tręšiant, svarbu vengti aukšto druskingumo sintetinių trąšų, kurios gali sutrikdyti mikrobiotą.
Chelatuoti maisto medžiagas ir skatinti mikrobinį aktyvumą padeda huminės ir fulvinės rūgštys. O aeracija ir vandens drenažas padės išlaikyti optimalią redokso būseną, palaikančią aerobinius mikroorganizmus ir maisto medžiagų transformaciją.
3. Augalų rotacija ir biologinė įvairovė
Įvairi augalų seka per augalų kaitą pertraukia kenkėjų ir ligų ciklus, gerina dirvožemio sveikatą ir suteikia skirtingų šaknų išskyrų, kurios maitina platesnę naudingų mikrobų gamą.
Kaitaliojant rapsus su ne bastutiniais augalais, galima suardyti Ceutorhynchus genties kenkėjų gyvenimo ciklą ir ilgainiui sumažinti jų atsiradimą. Įtraukus įvairių augalų šeimų pasėlius taip pat stiprinama dirvožemio mitybinė ir mikrobiologinė pusiausvyra bei apsauga nuo vienpusių problemų.
Rekomenduojama įgyvendinti ilgalaikį augalų kaitos planą, įtraukiant įvairias augalų šeimas. Be to, tarp pagrindinių pasėlių naudinga turėti tarpinius augalus, kad nuolat būtų išlaikomos gyvos šaknys ir dirvožemio mitybos ciklo srautas. Visa tai padės klestėti dirvožemio mikrobiotai, nulems efektyvų maistinių medžiagų ciklą, sustiprins sisteminę augalo gynybą. Taip pat pagerės maistinių medžiagų ciklai ir dirvožemio struktūra.
Nors pagrindinis šių veiksmų tikslas yra augalų sveikata ir atsparumas kenkėjams, visapusiškai pagerėjusi augalų fiziologija ir sumažėjęs vabzdžių spaudimas dažnai nulemia stabilesnį ir potencialiai didesnį žieminių rapsų derlių.
