Pereinant prie mažesnio žemės dirbimo (minimalus, strip-till, no-till), kai kurių piktžolių, ypač pašiaušėlio ir eraičino, laukuose vis daugėja. Tam yra keli aiškūs paaiškinimai, bet ir sprendimų netrūksta – svarbu spręsti plintančių piktžolių problemą kompleksiškai taikant galimus sprendimus.
Kodėl šios piktžolės plinta?
- Nejudinant dirvos, sėklos lieka sekliai – lengvai sudygsta.
- Viršutinis dirvožemio sluoksnis turtingesnis organika, drėgmė jame ilgiau laikosi.
- Daugiau šviesos prie sėklų – skatina dygimą.
- Mažiau varžomos aplinkos sąlygos šviesomėgėms rūšims, tokioms kaip pašiaušėlis.
- Dirvos mikrobiologija kinta – daugiau grybų, mažiau bakterijų. Tai naudinga ne visoms kultūroms.
Pažinkime priešą
Pašiaušėlis (Alopecurus):
- Dygsta rudenį, šviesomėgis – paviršinės dygstančios sėklos.
- Gyvena 1 sezoną, bet išbarsto daug sėklų.
- Konkuruoja su kviečiais, ypač jei šie sėjami anksti.
- Vietomis pastebimas atsparumas kai kuriems herbicidams.
Eraičinas (Lolium):
- Dygimo langas platesnis – rudenį ir pavasarį.
- Tanki šaknų sistema, labai konkurencingas.
- Gali būti daugiametis ar vienmetis – abi formos kelia problemų.
- Europoje daugelyje vietų tampa atsparus dažniausiems graminicidams.
Ką galima padaryti?
1. Sėjomaina ir vėlyvesnė sėja
Reikėtų vengti sėti kviečius po kviečių. Gerai veikia platesnė sėjomaina: rapsas, pupos, avižos. Sėjant kviečius šiek tiek vėliau (rugsėjo viduryje ar dar vėliau) – daug pašiaušėlio spėja sudygti, todėl atsiranda galimybė jį sunaikinimui.
2. Tarpiniai pasėliai
Tarpiniai augalai uždengia dirvą, stabdo piktžolių dygimą ir stiprina dirvos struktūrą. Rekomenduojamas mišinys (rudeniui):
| Augalas | Norma (kg/ha) | Paskirtis |
|---|---|---|
| Baltosios garstyčios | 8–10 | Greitas augimas, danga, azoto surišimas |
| Aliejiniai ridikai | 6–8 | Giliai šaknijasi, gerina dirvą |
| Avižos | 30–40 | Miglė – tiesiogiai konkuruoja su pašiaušėliu |
| Plaukuotieji vikiai | 10–15 | Azoto fiksacija, gera žiemos danga |
| Grikiai | 10–15 | Atpalaiduoja fosforą, stabdo kitų augalų augimą per alelopatiją |
Tarpinius pasėlius naudinga nieko nelaukiant sėti iš karto po derliaus. O naikinti “priešus” galima glifosatu ar mechaniniu dirbimu likus 2–4 savaitėms iki pagrindinės kultūros sėjos.
3. Alelopatiniai augalai
Kai kurie augalai natūraliai slopina kitų augalų dygimą per chemines medžiagas. Pavyzdžiui grikiai, rugiai, sudanžolė (jei galima gauti sėklų ir labiau tinka šiltuoju periodu). Alelopatiniai augalai ypač veiksmingi prieš miglines piktžoles.
4. Dirvos mikrobiologijos stiprinimas
- Grybinės mikrofloros skatinimas gerina dirvos struktūrą ir mažina piktžolių konkurenciją.
- Ankštiniai augalai (vikiai, lubinai, pupos) padeda stiprinti dirvos mikrobiologiją.
- Galima naudoti ir mikrobiologinius papildus (pvz., Trichoderma, Bacillus).
5. Šviesos blokavimas dengiant dirvą
Pašiaušėlis dygsta tik matydamas šviesą – šiaudų ar tarpinių likučių sluoksnis labai efektyviai tai stabdo.
Piktžolės neatsiranda per naktį, bet ir neišnyksta per savaitę. Reikia nuoseklumo, tinkamos sėjomainos, geros dirvos dangos ir mikrobiologijos, o tada net ir pašiaušėlis ar eraičinas praras pranašumą.
Kartais atsakymus gali suteikti ir dirvožemio tyrimas, nes kai kurių elementų koncentracija gali teigiamai įtakoti nepalankių augalų dygimą laukuose.
Kokie elementai veikia pašiaušėlį ir eraičiną?
| Elementas | Pertekliaus poveikis miglinėms (pvz., pašiaušėliui, eraičinui) |
|---|---|
| Kalis (K⁺) | Skatina vešlų vegetatyvinį augimą, stiprina miglinių šaknų sistemą. Perteklinis K gali stabdyti Ca ir Mg įsisavinimą – nepalanku kultūroms, bet kai kurios piktžolės prisitaiko. |
| Magnis (Mg²⁺) | Perteklius gali mažinti Ca-Mg balansą, keisti mikroflorą, skatinti kai kurių šakninių piktžolių dygimą. |
| Kalcis (Ca²⁺) | Perteklinis Ca retai būna problema. Tačiau trūkumas (ypač esant aukštam K) susilpnina kultūrų konkurenciją. |
| Natris (Na⁺) | Perteklinis Na blogina dirvos struktūrą. Pašiaušėlis dažnai pasirodo blogesnės struktūros dirvose. |
| Fosforas (P) | Miglės gerai išnaudoja prieinamo P klodus – ypač jei vyrauja grybinė mikrobiologija. |
| Geležis, manganas | Neretai kaupiasi rūgščiose, nejudriose dirvose. Kai kurios miglės (pvz., eraičinas) toleruoja didesnį Mn kiekį nei kultūros. |
Papildomi patarimai
K/Mg/Ca balanso stebėjimas. Optimalūs santykiai orientaciniai:
- Ca:Mg ≈ 6:1 – 8:1
- K:Mg ≈ 1:2 – 1:5 (didėjant K, prasideda disbalansas)
Svarbu ne per tręšti kaliu, ypač jei auginamos kultūros, kurios yra jautrios Ca/Mg trūkumui (pvz., javai). Gerinti kalio balansą, galima bandyti su dolomitmilčiu (Mg) ar kalkinimu (Ca), jei rodikliai rodo šių medžiagų trūkumą.
Gerinti biologinį mineralų prieinamumą. Mikroorganizmų veikla (pvz., mikorizės) daro P ir K prieinamesnius augalams be mineralinio pertekliaus. O trichoderma, Azotobacter, Bacillus spp. padeda skaidyti organiką ir mažina „laisvų“ jonų perteklių.
