Pateikiame, kokie veiksniai didina riziką ir kokios praktikos padeda apsaugoti daigus, derinant augalų mitybą, šiaudų tvarkymą, lydinčius augalus bei biologinę kontrolę.
Kas greičiausiai įtakojo židininius pažeidimus
- Paviršiuje likę kviečių šiaudai → sudaro drėgną, vėsią „pastogę“ šliužams. Po lietaus ar rasos ten išsilaiko mikrodrėgmė, todėl šliužai aktyvūs net dieną.
- Juostinė sėja (strip-till) → tarp juostų lieka „nejudinta“ mulčio juosta, kurioje šliužai saugiai migruoja į daigus su minimalia ekspozicija plėšrūnams.
- Lėtesnis rapsų įsikūrimas → nevienodas sėklos–dirvos kontaktas, per seklus/atviras sėklos griovelis ir silpnesnis prispaudimas.
- Mitybiniai veiksniai → per daug nitratinio azoto ir silpnas Ca–B–Si „sienelių“ kompleksas = sultingi, minkšti koteliai ir skilčialapiai, kuriuos lengva „nuėsti“.
- Mažiau natūralių priešų → jei laukai „švarūs“ be buveinių juostų ar naudoti plataus spektro insekticidai, sumažėja žygiai (Carabidae), auslindos ir kt. naudingieji plėšrūnai.
Greitas, konvencinis „gaisro gesinimo“ sprendimas
Moliuskocidai su geležies(III) fosfatu (FePO₄). Tikslas: 30–50 granulių/m² rizikos zonose (pagal etiketę; normos dažniausiai 3–7 kg/ha, bet svarbiausia – granulių tankis). Tinkamiausia naudoti vakare, kai prognozuojama rasa/šiokia tokia drėgmė, dėl kurios granules šliužai greičiau suranda. Tačiau esant stipriam lietui, naudoti nenaudinga.
Regeneraciniai, sisteminiai sprendimai
Augalų mityba = tvirtesnės ląstelių sienelės, mažiau „skanūs“ daigai
Visi žemiau pateikti elementai tinkami naudoti apveliant sėklą prieš sėją ar įterpiant šalia sėjos metu, taip užtikrinant pilnavertiškesnį daigų maitinimą dygstant ar sudygus.
Kalcio (Ca) + Boro (B) sinergija: gerina ląstelių sieneles ir audinių „standumą“. Borą + lengvai įsisavinamą kalcį (pvz., Ca-acetatas) geriausia naudoti ankstyvu lapelių tarpsniu (neperdozuoti).
Silicis (Si) (kalio silikatas ar dirvos/biostimuliaciniai Si šaltiniai) – mažina apgraužimus, storina epidermį.
Manganas (Mn) ir Siera (S) – palaiko fenolių ir baltymų sintezę (kartesni, mažiau patrauklūs audiniai).
Molybdenas (Mo) – padeda nitratų redukcijai. Vengti perteklinio nitrato, reikia rinktis balansą su amidu/amoniumu ir siera.
K:Ca:Mg balansas – per didelis K „minkština“ audinius; koreguoti reikėtų pagal dirvos/augalų sulčių analizes.
Lydintieji augalai / „slopikliai“
Greitai dygstantys „slopikliai“ (pvz., aviža, facelija, vikių-dobilų mišinys mažomis normomis) gali:
- suardyti vizualinę/kvapų „monokultūrą“,
- greičiau „nugerti“ paviršinę drėgmę,
- pritraukti/palaikyti plėšriuosius vabzdžius.
Mišinių normos turi būti minimalios, kad nekonkuruotų su rapsu ir neužlaikytų drėgmės pertekliaus.
Šiaudų tvarkymas be arimo
Naudinga smulkinti ir tolygiai paskleisti šiaudus dirvos paviršiuje kombainu, kadangi šiaudų krūvos tampa „šliužų viežbučiu“. Lengvas paviršiaus „šukavimas“ prieš sėją (pvz., lengvomis akėčiomis), tinkamas būdas suardyti slėptuves, neiškeliant gyliau dirvožemyje esančios drėgmės. Uždarytas sėklos griovelis, tai atvira, „duobėta“ vagelė, kuri tampa tarsi šliužų koridoriumi.
Biologinė kontrolė ir buveinės
Nenaudoti plataus spektro insekticidų rudenį be būtinybės, nes jie skriaudžia žygius, auslindas, vorus. Buveinių juostos (žolėtos juostos), gyvatvorės, krūmai – „bazės“ plėšrūnams, mažinantiems šliužų jaunimą. O entomopatogeniniai nematodai (Phasmarhabditis hermaphrodita) – veikia, kai dirva šiltesnė nei ~5–10 °C ir nuolat drėgna, tai brangu, bet tinkama židiniams.
Kaip išvengti šliužų negrįžtant prie sunkaus arimo?
- tolygiai smulkinti ir sklaidyti šiaudus,
- uždaryti ir gerai prispausti sėklos griovelį,
- naudoti minimalias, bet tikslingas lydinčių augalų normas,
- palaikyti naudingųjų buveines ir vengti neselektyvių insekticidų,
- prireikus židiniuose tikslingai barstyti FePO₄
