Dirvožemis – tai gyvas, nuolat veikiantis organizmas, kuriame milijardai mikroorganizmų kuria sudėtingą mitybos tinklą. Šis tinklas yra svarbus tuo, kad jo dėka:

  • Vyksta anglies sekvestracija
  • Atpalaiduojamos maisto medžiagos
  • Vykdoma augalų apsauga ir kenkėjų kontrolė
  • Gerinama dirvožemio struktūra
  • Vyksta vandens infiltracija

Mitybos tinklą sudaro: bakterijos, grybai, nematodai, nariuotakojai, pirmuonys, mikro bei makro artropodai, sliekai ir kiti. Šiame straipsnyje rasite trumpą informaciją apie juos ir jų vykdomas funkcijas.

Bakterijos

Bakterijos – atlieka maisto medžiagų sulaikymo, dekompozicijos, bioremediacijos funkcijas dirvožemio ekosistemoje.

Aerobinės bakterijos:

  • Gamina šarminius klijus, kurie sukabina smėlio, molio, organikos daleles.
  • Išskiria fermentus, kurie atpalaiduoja maisto medžiagas iš organikos dalelių.
  • Fermentai gali ištraukti kai kuriuos sunkiuosius metalus ir uždaryti į kompleksus, kurie vėliau virškinami kitų organizmų.
  • Gamina vitaminus, augimo hormonus, organines rūgštis.
  • Formuoja apsauginį biofilmą lapo paviršiuje.

Augalai per išskiriamus eksudatus šaknų sistemoje užduoda bakterijoms specifines užduotis mitybiniams poreikiams patenkinti. O bakterijos tiekia augalams pusfabrikačius, kurie palengvina sudėtingų gynybinių molekulių gamybą.

Grybai

Dirvožemio mitybos tinkle grybai atlieka esminį vaidmenį kaip skaidytojai, dalyvauja maistinių medžiagų cikle ir yra augalų partneriai. Jie yra antra pagal gausumą mikroorganizmų grupė dirvožemyje po bakterijų, pasižymintys didele įvairove ir funkcijomis. 

Mikoriziniai grybai išskiria glomaliną – klijus, kurie sukabina smėlio, molio, dumblo/dulkių, mikroorganizmų liekanų daleles į vandeniui atsparų mikroagregatą, kuris absorbuoja mineralus, formuoja ir palaiko dirvožemio struktūrą.

Grybienos tinklas yra atsakingas už didžiausias sukauptos organinės anglies atsargas dirvožemyje.

Entomopatogeniniai grybai – vabzdžius paratizuojantys grybai:

  • Beauveria (pvz., Beauveria bassiana) plačiai naudojami kovai su įvairiais kenkėjais, įskaitant amarus, baltasparnius ir kolorado vabalus;
  • Metarhizium (pvz., Metarhizium anisopliae) efektyvus prieš dirvoje gyvenančius kenkėjus, tokius kaip grambuoliai.

Nematodai

Nematodai minta grybais, plėšrūs ir visaėdžiai, labai jautrūs intensyviam žemės dirbimui.

Nematodai
Nematodų mitybos grupės:
a) Mintantys bakterijomis, b) Mintantys grybais, c) Augalų parazitai, d) Plėšrūs, e) Visaėdžiai

Jeigu dirvožemyje trūksta nematodams tinkamo maisto, šie linkę užsiimti fakultatyviniu paratizmu. Tai reiškia, kad jų mitybos įpročiai pradeda keistis ir jie pradeda pulti augalus.

Sliekai

Sliekai prarytai organikai suskaidyti savo virškinimo sistemoje pasitelkia mikroorganizmus. O jų išmatose – biohumuse – augalams prieinamų maisto medžiagų yra daugiau nei aplinkiniame dirvožemyje.

  • Bendrasis azotas – ~2–5 kartus daugiau
  • Nitratinis azotas (NO₃⁻) – iki 5–8 kartų daugiau
  • Prieinamas fosforas (P) – ~3–10 kartų daugiau
  • Kalis (K) – ~3–15 kartų daugiau
  • Kalcis (Ca) – ~2–4 kartus daugiau
  • Magnis (Mg) – ~2–3 kartus daugiau

Suprasdami dirvožemio mitybos tinklą, galime priimti sprendimus, kurie stiprina ne tik augalus, bet ir pačią dirvos ekosistemą. Tinkamai parinktos žemės dirbimo praktikos padeda išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti maisto medžiagų apytaką ir didinti dirvožemio atsparumą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia tvaresnį ūkininkavimą ir stabilesnį derlių.

Kviečiame pasižiūrėti vebinaro vaizdo įrašą, kuriame plačiau sužinosite apie dirvožemio mitybos tinklą ir išgirsite apie žemės dirbimo praktikas, jų privalumus ir trūkumus.