Drėgmės perteklius dirvožemyje yra viena iš problemų, su kuria susiduria žemės ūkis, ypač lietingais sezonais. Per didelis vandens kiekis dirvoje sutrikdo oro apykaitą, silpnina augalų šaknų vystymąsi ir mažina dirvožemio derlingumą. Ilgainiui tai gali sukelti struktūros prastėjimą, maistinių medžiagų išplovimą bei didesnę augalų ligų riziką. Todėl svarbu suprasti drėgmės pertekliaus pasekmes ir ieškoti būdų, kaip jas sumažinti.
Kas nutinka, kai dėl per didelės drėgmės dirvožemis yra išklampojamas?
Pagrindinės patiriamos žalos, dėl išklampojamo dirvožemio:
- Ekonominė žala: reikalingos didesnės išlaidos dirvožemio išlyginimui, lėtesnis darbas, reikalinga speciali įranga, kurios neturint gali tekti ją nuomotis.
- Ilgalaikė mechaninė žala dirvožemiui: sumaišomi dirvožemio sluoksniai, sugadinama struktūra, giliai suformuojamas dirvos padas, gali būti pažeista drenažo sistema ir išderinta natūrali vandens cirkuliacija.
- Biologinė žala: pažeidžiama dirvožemio mikroorganizmų įvairovė, suardomi grybienos tinklai, sudaromos netinkamos sąlygos mikroorganizmams gyvuoti.
Drėgmės keliamos problemos turi keletą galimų sprendimų. Geriausių rezultatų, t. y. greičiausio dirvožemio struktūros atsistatymo, galima tikėtis taikant siūlomus sprendimus kartu.
- Mechaninis sprendimas. Gilus dirvos purenimas naudojant podirvio purentuvus, noraginius skutikus. Tai padeda sumažinti dirvos suslėgimą ir atkurti poringumą.
- Biologinis sprendimas. Tarpinių pasėlių auginimas, sudarant mišinius iš augalų su stipria šaknų sistema. Tokie augalai natūraliai gerina dirvožemio struktūrą.
- Agrocheminis sprendimas. Kalcio ir magnio santykio dirvožemyje palaikymas, organinių trąšų naudojimas. Subalansuota dirvožemio cheminė sudėtis prisideda prie stabilesnės struktūros formavimosi.
Dirvožemio struktūros ir patvarumo gerinimas gali padėti išvengti drėgmės pertekliaus daromos žalos ateityje. Svarbu didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje, suaktyvinti mikro- ir makroorganizmų veiklą bei didinti bioįvairovę. Taip pat rekomenduojama mažinti priklausomybę nuo agrochemikalų, o mineralines trąšas keisti organinėmis.
Oro svarba dirvožemyje
Augalai kvėpuoja dėl tos pačios priežasties kaip ir žmonės bei gyvūnai – jiems reikia deguonies, kad maistas virstų energija. Žemiau esančioje diagramoje galima matyti, kad dėl savo svarbos, oras sudaro ketvirtadalį dirvožemio sudeties.
Sumažėjus deguonies koncentracijai dirvožemyje, paveikiami augalų fiziologiniai procesai:
- Sulėtėja mikroorganizmų aktyvumas ir augalų maistinių medžiagų išsiskyrimas į dirvožemį;
- Trūkstant deguonies, augalų šaknys negali absorbuoti vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų;
- Sutrinka kvėpavimo procesai;
- Sumažėja dirvožemio elementų redokso potencialas.
Dirvožemio struktūra
Dirvožemio struktūra – tai dirvožemio dalelių (smėlio, molio, dumblo, organinių medžiagų) susijungimas į agregatus, sudarant porų tinklą aplink save.
Geros struktūros dirvožemyje gausu mikroorganizmų, kurių dėka gerai auga ir vystosi augalų šaknys. Be to, gera dirvožemio struktūra:
- Sudaro palankias sąlygas augalams augti, užtikrina sveiką šaknų vystymąsi;
- Lemia vandens susigėrimo greitį ir jo išlaikymą;
- Leidžia orui prasiskverbti į šaknų zoną (rizosferą);
- Padeda augalams lengviau įsisavinti maisto medžiagas;
- Leidžia dirvožemio mikro- ir makroorganizmams gyvuoti bei efektyviai veikti.
Norėdami daugiau sužinoti apie drėgmės pertekliaus pasekmes, dirvožemio struktūrą ir veiksnius, lemiančius sveiką dirvožemį, kviečiame pasižiūrėti vebinaro įrašą:
