Norint priimti pagrįstus laukų valdymo sprendimus, neužtenka žinot, kad dirvožemiui kažko trūksta, reikia rasti tinkamiausius tyrimus ir sužinoti realią situaciją. Tačiau, dirvožemio tyrimų yra įvairių, bet jie skirstomi į keletą pagrindinių grupių.

Dirvožemio tyrimai skirstomi pagal tiriamus rodiklius (cheminiai, fizikiniai, biologiniai), ėminių paėmimo metodiką bei tikslus (pagrindiniai arba išplėstiniai).

  • Cheminiai rodikliai: judrių bei suminių elementų kiekiai.
  • Fizikiniai rodikliai: granuliometrinė sudėtis, struktūra, dirvožemio tankis.
  • Biologiniai rodikliai: organinė anglis, organinė medžiaga (humusas), C/N santykis, mikrobiologinis aktyvumas.

Tradicinis požiūris į dirvos tyrimus, apimantis tik pH ir judriuosius P (fosforą) bei K (kalį) elementus, šiandien užleidžia vietą kompleksinei analizei. Norint optimizuoti tręšimo sąnaudas ir didinti derlingumą, būtina matyti platesnį spektrą: nuo magnio ir kalcio iki humuso lygio. Perėjimas nuo bazinių tyrimų prie išplėstinių leidžia ne tik nustatyti trąšų poreikį, bet ir valdyti dirvožemio sveikatą bei derlingumo ilgalaikį stabilumą.

Mikroskopinė analizė

Mikroskopinė analizė leidžia pažvelgti į vidinę augalo struktūrą ir identifikuoti procesus, kurie nematomi plika akimi. Šis tyrimas padeda anksti diagnozuoti patogenų sukeltus ląstelių pažeidimus, stebėti žiotelių būklę bei vertinti audinių vystymosi sveikatą. Tiksliai nustačius mikroskopinius pakitimus, galima priimti pagrįstus sprendimus dėl pasėlių apsaugos ir optimizuoti augalų mitybos strategiją.

Atlikus mikroskopinę analizę, galima pamatyti pagrindines mikroorganizmų funkcines grupes: bakterijas, grybus, pirmuonis, nematodus. Taip pat galima įvertinti organinę medžiagą, ar mineralinės dalelės sukabintos organiniais klijais ar ne. Toks mineralinių dalelių sukibimas parodo biologinį aktyvumą.

Vienas iš galimų tyrimų yra metagenominė dirvos analizė. Tai aukštųjų technologijų įrankis, padedantis suprasti, ar dirvožemis yra biologiškai aktyvus ir ar jame esanti gyvybė dirba ūkininko naudai.

Metagenominė dirvožemio biologinė analizė remiasi pažangia DNR sekoskaitos technologija, kuri kiekviename mėginyje „perskaito“ apie 300 tūkst. genetinių sekų, taip identifikuoja net tuos mikroorganizmus, kurių neįmanoma aptikti tradiciniais laboratoriniais metodais. Gauti duomenys lyginami su milžiniška duomenų baze, nustatančia optimalų mikrobiomą konkrečioms kultūroms,  kviečiams, rapsams ar kukurūzams. Tokia išsami ataskaita suteikia ūkininkui kritiškai svarbios informacijos: ji parodo, ar dirvoje pakanka maistinių medžiagų įsisavinimą skatinančių bakterijų ir koks yra ligų sukėlėjų lygis, o tai leidžia priimti pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, saugiai atsisakyti cheminio beicavimo ir optimizuoti sąnaudas.

Kviečiame plačiau sužinoti apie tyrimus ir pasiklausyti agronominio vebinaro įrašo, kuriame InSoil agronomai dalinosi ne tik apie pačius tyrimus, jų pavyzdžius, bet taip pat, papasakojo, kokius tyrimus verta pasirinkti ir kaip suprasti gautus rezultatu.